Cloverhill projektas šeimoms Belfaste, Šiaurės Airijoje

Turbūt yra kiek neįprasta, kad šeima gali atsidurti benamystės situacijoje arba ties rimta jos rizika. Tačiau tokia yra tikrovė, kuriai vienose šalyse, kaip atsakas, yra kuriami šeimų projektai, o kitose, įskaitant Lietuvą, problema būna ignoruojama. Lietuvoje yra pernelyg mažai dirbama su socialinės rizikos šeimomis ir reikiamų paslaugų šeimai vis dar labai trūksta. Tuo labiau beveik nėra sprendžiamos būsto problemos, tai yra paliekama pačios šeimos atsakomybei. Visai neseniai turėjau galimybę aplankyti ir išsamiai susipažinti su vienu šeimoms skirtu projektu, kuris vadinasi Cloverhill (iš anglų kalbos išvertus reiškia ,,Dobilų kalnas"). Buvo iš tiesų įdomu sužinoti visus šio projekto niuansus, taip pat pabūti aplinkoje, kur nuolat laksto vaikai, vežimėliuose miega kūdikiai. Kas buvo kiek kitaip: vienišų mamų ir tėvų, gyvenančių projekte, yra vienodas skaičius. 

Žemiau trumpai yra aprašyti pagrindiniai šio projekto aspektai, o nuotraukos yra paimtos iš organizacijos archyvo. 

Cloverhill projektas buvo įsteigtas tam, kad būtų atsiliepta į įvairiausias šeimų problemas, tokias kaip santykių nutrūkimas, netinkamas ar perpildytas būstas bei netinkamos gyvenimo sąlygos, patiriamas nuolatinis smurtas. Projektas skirtas benamėms arba ties benamystės rizika esančioms šeimoms iš visos Šiaurės Airijos.  Projektas suteikia šioms šeimoms laikinąjį apgyvendinimą savarankiškuose butuose. Paslaugas gaunantys asmenys privalo laikytis projekto įsipareigojimų ir vykdyti sudaryto pagalbos plano reikalavimus. Užtikrinama aplinka, kurioje negali būti vartojamas alkoholis ar narkotikai, bei vykdoma visapusiška vaikų apsaugos politika. Nėra dirbama su šeimomis, kurių apgyvendinimas gali kelti rimtą grėsmę kitų paslaugų gavėjų, darbuotojų, kaimynystėje gyvenančių žmonių saugumui ir gerovei.  

Kiekvienas Cloverhill esantis butas yra su visais reikiamais baldais, susideda iš 2 miegamųjų, vonios kambario, virtuvės ir svetainės. Visi paslaugas gaunantys asmenys gali naudotis ir bendromis patalpomis bei vaikų žaidimų kambariu ir aikštelėmis.

Projekto tikslai yra šie:

• Suteikti pačią profesionaliausią pagalbą benamystę išgyvenančioms šeimoms; 

• Atstovauti ir ginti šeimų interesus, siekiant užtikrinti jų pačių ilgalaikį būstą; 

• Suteikti įgūdžius, leidžiančius sėkmingai gyventi savarankiškai; 

• Padėti šeimoms reintegruotis į bendruomenę ir į visuomenę plačiąja prasme. 

Su kiekviena šeima dirba atskiras projekto darbuotojas, kuris užtikrina, kad šeimai būtų suteiktos visos reikalingos paslaugos ir gaunama tinkama pagalba bei parama. Tarp šeimos ir projekto darbuotojo yra sudaromas pagalbos planas, kuris yra nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas. Šis pagalbos planas apima kasdienių gyvenimo įgūdžių, biudžeto planavimo, tėvystės bei vaikų auklėjimo įgūdžių tobulinimą. Nuo šeimos apgyvendinimo projekte pradžios darbuotojai rūpinasi, kad šeimai būtų suteikiamas tinkamas ilgalaikis būstas. 

Cloverhill projektas suteikia laiko ir erdvę šeimoms spręsti problemas, nulėmusias būsto neturėjimą ar praradimą, taip pat padeda šeimoms įgyti praktinių įgūdžių, kurie leistų joms pradėti savarankiškai gyventi, palikus projektą. 

Sprendimą šeimą apgyvendinti projekte nulemia "Northern Ireland Housing Executive" įstaiga, kuri atsakinga už visus su būstu, apgyvendinimu ir būsto pašalpomis susijusius dalykus. Kada šeima palieka projektą ir apsigyvena savo nuolatiniame būste, ji gali dalyvauti bendruomenės programoje ir tokiu būdu gauti paramą ir palaikymą iš darbuotojų.

Apie Castlehill projektą, kuris suteikia trumpalaikį būstą ir vienišiems benamiams asmenimis, ir poroms

Praėjusią savaitę turėjau galimybę apsilankyti Dungannono mieste ir apžiūrėti Castlehill projektą, įsikūrusį pačiame miesto centre. Kartu su darbuotojais apžiūrėjome patalpas, jie trumpai papasakojo apie projekto įkūrimo istoriją, šiuo metu teikiamas paslaugas, veiklas, į kurias aktyviai įtraukiami gyventojai ir visus kitus svarbius šio projekto aspektus. Susipažinau su labai charizmatišku projekto vadovu ir dalyvavau su juo interviu, kurio metu buvo kalbamasi su studente, norinčia atlikti socialinio darbo praktiką šiame projekte. Tądien apsilankė ir didžiulis būrys vietinių savanorių, kurie veda sodininkystės užsiėmimus. Jie darė medinius vazonus sodinukams: matavo, pjovė lentas, obliavo, gręžė, kalė ir t.t. Žinoma, į šią veiklą buvo įtraukti ir Castlehill projekto gyventojai. Aš turėdama dar šiek tiek laiko taip pat sudalyvavau šiame užsiėmime ir buvo įdomu pakalbinti pačius projekto gyventojus. Kaip sekėsi, galite pamatyti šiose nuotraukose.

Ir trumpai apie patį projektą... Castlehill yra žemo slenksčio projektas, turintis 22 atskirus butus, iš kurių 6 yra tinkami porų apgyvendinimui. Tai yra remiamo trumpalaikio būsto kompleksas, suteikiantis paramą ir vienišiems benamiams asmenims, ir poroms. Kiekvienas butas yra su visais reikiamais baldais, turintis 1 miegamąjį, vonios kambarį, virtuvę ir svetainę. Taip pat kiekvienas gyventojas naudojasi bendromis patalpomis: meno užsiėmimų kambariu, treniruoklių sale, didžiule svetaine pirmame aukšte ir t.t.  Pirmieji Castlehill gyventojai įsikūrė 2009 metais.

Darbuotojai siekia ugdyti šio projekto gyventojų savarankiško gyvenimo įgūdžius ir padėti įsikurti kuo greičiau nuolatiniame būste. Kiekvienas gyventojas turi savo darbuotoją, kuris pasirūpina, kad asmeniui būtų suteikiamos visos reikalingos paslaugos ir galima pagalba. Kartu su projekto darbuotoju asmuo sukuria pagalbos planą, kuris apima gyvenimo, biudžeto ir ateities planavimo įgūdžių tobulinimą, fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimą. Šio pagalbos plano įgyvendinimas yra stebimas ir peržiūrimas, o asmuo kartu su darbuotoju atlieka reguliarius pagalbos plano įvertinimus.

Projekto tikslai ir uždaviniai:

• Suteikti 24 val per parą, visas 7 dienas per savaitę aukštų kokybės standartų apgyvendinimo paslaugą ir remti 18 metų amžiaus ir vyresnius benamius asmenis;
• Teikti paslaugas, remiantis žemo slenksčio ir žalos mažinimo principais;
• Dirbti kartu su paslaugos gavėjais, siekiant sukurti kiekvienam individualų pagalbos planą;
• Konsultuoti ir palaikyti tokiose srityse kaip biudžeto planavimas, mokymasis ir darbas, sveikata ir ugdančios savivertę veiklos;
• Suteikti pagalbą paslaugų gavėjams, kurie siekia patarimų iš įvairių sričių specialistų, taip pat sveikatos priežiūros ir kitose specializuotose paslaugose, konsultuojant ir padedant užmegzti ryšį su vietinėmis sveikatos priežiūros įstaigomis;
• Atpažinti galimybes, kurios veda paslaugų gavėjus savarankiško gyvenimo link, pritaikant individualaus darbo metodą ir atvejo vadybą, bendradarbiaujant su kitomis būsto agentūromis;
• Suteikti namus primenančią aplinką gyventojams, užtikrinant pagarbą ir orumą.

Man asmeniškai šis projektas paliko labai šviesius jausmus, turėtų būti gera dirbti tokioje palaikančioje ir gražioje aplinkoje. 

„Institucinė globa - vaikų iki trejų metų amžiaus teisių pažeidimas“

Vilniaus universiteto profesoriaus, vaikų ir paauglių psichiatro Dainiaus Pūro parengta studija apie institucinės globos žalą kūdikiams ir vaikams iki trejų metų amžiaus jau išleista ir lietuvių kalba. 

Ar tikrai vaikų namai yra „neišvengiama blogybė“, nes be globos likusiems vaikams nėra kur dėtis? Tėvų globos netekę vaikai gali ir turi būti auginami ne vaikų namuose, o globėjų šeimose, valstybei šioms šeimoms apmokant už teikiamas globos paslaugas. Kodėl Lietuvoje vaikai vis dar siunčiami į įstaigas, o ES fondų lėšos naudojamos ne globėjų šeimoms remti, o vaikų namų administracijai išlaikyti? Daugiau apie tai skaitykite studijoje, kurią galite rasti šioje nuorodoje.